Kodėl jau tamsu...? Kodėl saulė nebešviečia...? Ar reikia bijoti tamsos? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų „Smalsiukai“ visą savaitę ieškojo atsakymų.

     Tyrinėdami gaublį sužinojo, kad žemė sukasi aplink savo ašį, kodėl dieną keičia naktis, samprotavo, kas būtų jei žemė pradėtų suktis dideliu greičiu, kas nutiktų, jei visą parą būtų tamsu. Išmoko pavadinti paros dalis. Pasakojo ką žmonės veikia visą parą. Saulėlydis ir saulėtekis vaikams buvo nauji žodžiai. Ema, atėjusi ryte į grupę, dažnai pasako, kad vakare matė saulėlydį.

     Aptarėme ir išsiaiškinome kaip galima pasišviesti tamsoje, kokie prietaisai šviečia. Vaikai prisiminė saugaus elgesio su ugnimi taisykles. Žaidimai tamsoje su žibintuvėliais vaikus labai įtraukė ir skatino kurti, fantazuoti. Šviesdami į ,,pasislėpusių paveikslėlių“ korteles galėjo juos pamatyti ir pavadinti. Žaisdami ir tyrinėdami, ant sienos atrado šešėlius. Lankstydami pirštukus bandė sukurti kiškį ir vilką, krokodilą ir mešką. O šešėlių teatro lėlės prakalbino net pačius nedrąsiausius.

     Žaidimo ,,Kur pasislėpė šviesa?“ metu įtvirtino sąvokas ,,aukštai“, ,,žemai“, „kairė“, „dešinė“, „ant“, „po“, „tarp“. Su žibintuvėliais piešė raides, skaičius, formas.

    Pasakos skaitomos tamsoje, prie žibinto šviesos tampa dar įdomenės ir paslaptingesnės. O pokalbiai tamsoje - atviri ir nuoširdūs. Vaikai drąsiai pasakojo apie savo baimes, aiškinosi kaip tas baimes nugalėti. Suprato, jog dažniausiai bijo to, ko nežino.

    Tolerancijos dienai gaminome žibintus. Jų magiška šviesa tamsoje vaikus užbūrė. Diskutavome ir apie toleranciją, pakantumą kitaip atrodančiam ar kitaip matančiam pasaulį. Skambant Vivaldžio muzikai darželio kieme surengėme šviesų šou. Šviesų šokis papuošė darželio pastato sieną. Vaikų akys švytėjo iš nuostabos ir laimės. Nesinorėjo eiti namo.

    Tą vakarą prisiminiau mažojo princo žodžius - „Matyti galima tik širdimi. Tai kas svarbiausia, nematoma akimis“ ( Antuanas de Sent Egziuperi).

       Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rita Katinienė